PSO nekelia tarptautinio pavojaus dėl beždžionių raupų iki aukščiausio lygio, nors rekomenduoja sustiprinti priežiūrą

María Teresa Benítez de LugoTOLESNĖ

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nebuvo padidinta iki maksimalaus tarptautinių ekstremalių situacijų sveikatos srityje lygio ir šiuo metu patiria beždžionių viruso protrūkį, kuris paveikė daugiau nei 5 šalis ir pranešė apie 3000 užsikrėtimo atvejų. Tačiau rekomenduojame būti budriems, nes įkalinimas „nuolat kinta“.

Remiantis praėjusį ketvirtadienį Ženevoje susirinkusio PSO nepaprastųjų situacijų komiteto išvadomis, infekcija šiuo metu nekelia pavojaus sveikatai visame pasaulyje, nors mokslininkai nerimauja dėl „dabartinės epidemijos masto ir greičio“. Tikslūs duomenys apie tai dar nenustatyti.

Komiteto nariai praneša, kad daugelis dabartinio protrūkio aspektų yra neįprasti, pavyzdžiui, atvejų atsiradimas šalyse, kuriose anksčiau buvo užfiksuota beždžionių viruso plitimas.

Taip pat todėl, kad didžioji dalis pacientų yra vyrai, kurie turi lytinių santykių su jaunais žmonėmis, neskiepyti nuo raupų.

Vakcina nuo raupų taip pat apsaugo nuo beždžionių raupų. Tačiau paskutinis viruso atvejis buvo nustatytas Afrikoje 1977 m., o jau 1980 m. PSO paskelbė, kad virusas pasaulyje visiškai sunaikintas, pirmą kartą paskelbus, kad infekcinė infekcija iš planetos pašalinta.

PSO nepaprastųjų situacijų komitetas rekomenduoja nenuleisti mūsų atsargumo ir toliau stebėti infekcijų raidą. Taip pat tarptautiniu lygmeniu vykdyti koordinuotus stebėjimo veiksmus, siekiant nustatyti atvejus, juos izoliuoti ir suteikti jiems tinkamą gydymą, siekiant suvaldyti šio viruso plitimo plitimą.

Pasak PSO generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, beždžionių raupų virusas Afrikos žemyne ​​cirkuliuoja dešimtmečius, tačiau į mokslinius tyrimus, priežiūrą ar investicijas buvo nepaisoma. „Ši padėtis turi pasikeisti ir dėl beždžionių raupų, ir dėl kitų užleistų ligų, egzistuojančių neturtingose ​​šalyse.

„Ypač nerimą dėl šios fermentacijos kelia greitas ir nuolatinis jos plitimas į naujas šalis ir regionus, o tai padidina ilgalaikio tolesnio perdavimo riziką pažeidžiamiausioms populiacijoms, tokioms kaip žmonės, kurių imunitetas nusilpęs, nėščios moterys ir vaikai“, – sakė Tedrosas.