Penktas ECB palūkanų padidinimas per šešis mėnesius: kaip tai paveiks mane ir kur bus viršutinė riba?

Europos centrinis bankas (ECB) svarsto pirmąjį planą – penktąjį orientacinių palūkanų normų didinimą per pusmetį. Valdančioji taryba ėmėsi iš naujo 0,5 procentinio punkto, kad pinigų kaina būtų 3%. Pirmasis padidėjimas įvyko liepos pabaigoje ir nuo tada visuose susitikimuose buvo padidinta nuo 0,5 iki 0,75 balo. Pastarųjų dviejų tempai sulėtėjo iki pusės punkto, bet tikimasi, kad per ateinančius mėnesius jis tęsis... visada priklausomai nuo to, kaip vystysis infliacijos duomenys. Taip priminė, kad prezidentė Christine Lagarde ne kartą buvo įgaliota registruoti kainų stabilumą, kuris yra apie 2 proc. Kadangi infliacija euro zonoje sausio mėn. siekė 8,5%, viskas rodo, kad šiais metais infliacija dar padidės. Tiesą sakant, kitame posėdyje kovo mėnesį kilimas vėl bus 0.5 punkto, kaip pranešė institucija. Analitikai jau anksčiau nurodė tą pusę, nors vis dažniau kyla abejonių dėl tolesnių veiksmų. Po to turėsime palaukti ir pažiūrėti, kaip kvėpuos ECB. Ir viskas priklausys nuo to, kaip euro zonoje elgsis infliacija. Finansiniai šaltiniai rodo, kad tikėtina, kad institucija ir toliau didės, tačiau visada vengs galutinio tendencijos taško. Jei tai reikia išanalizuoti, tai rodo, kad įmonė neatsipalaiduos, kol nepasieks 4% (pvz., būtent tai nurodė Caixabank generalinis direktorius), nors situacija yra labiau neapibrėžta. Poveikis piliečiams Šis palūkanų normų padidėjimas turi įtakos piliečiams. Tiek privatiems asmenims, tiek įmonėse. Pastaraisiais mėnesiais daugiausia dėmesio buvo skiriama vartotojų patirtam smūgiui, kai būsto paskolos įmokos padidėjo daugiau nei 250 eurų per mėnesį, tačiau situacija kelia įtampą ir ne tik. Brangsta ne tik būsto paskolos – tiek galiojančios, tiek jei ketinate prašyti naujos. Visos paskolos apskritai brangsta didėjant pinigų kainai, o tai padidina finansines išlaidas, su kuriomis turi susidurti šeimos, kurios naudojasi kreditu. Įmonės, savo ruožtu, taip pat nukenčia, kad joms brangsta prašyti paskolos, taip pat jei jos nori iš naujo derėtis. Pavyzdžiui, įmonės dabar moka dvigubai daugiau nei prieš pusantrų metų, kad iš naujo derėtųsi dėl paskolų. Kartu su visa tai kreditas ne tik brangsta, bet ir sunkesnės sąlygos jį gauti.