-Ispanijoje. – Nėra tradicijos kurti puikių miuziklų, bet mums patinka gyvos pramogos. Turime precedentų, tokių kaip Sarsuela ar žurnalas. -Londonas. —Supratome, kad vis daugiau žmonių ketina žiūrėti miuziklus net negirdėdami kalbos. Jie pradėjo tapti ekspertais ir pareikalavo kokybės. – Kodėl „Liūto karaliaus“ sėkmė? -Jei žinočiau, padaryčiau dar vieną. Žinau, kad jis pasiekia visų amžių. Muzika, Afrika, gyvūnai. Istorija, kurią jis pasakoja, mums viską paaiškina. -Tau patinka? – Man atsitinka kažkas labai keisto, tai yra tai, kad kiekvieną kartą, kai aš tai matau, ir matau daug kartų, tai man perduoda kažką kitokio, priklausomai nuo mano nuotaikos. – Tai Madrido įžymybė, kaip kitas paminklas. – Tai pranoksta tai, kas yra miuziklas. 80 % mūsų auditorijos yra už Madrido ribų. Anksčiau žmonės važiuodavo į Madridą ir pakeliui pamatė miuziklą. Dabar žmonės eina pažiūrėti „The Lion King“ ir tuo metu lankėsi Madride. Tai savaime yra tikslas. – 12 sezonas. „Mes beveik pasiekėme 2019 m. lygį, bet tai beveik svarbu. Po pandemijos negalėjome atsidaryti, kol mums neleido 100% pajėgumų, nes taip brangiai gaminti nebuvo pelninga be visiško užimtumo. – Ar jie ne pilni? – Šį sezoną galėsime stabiliai užsipildyti. – Ar Madridas taps Londonu, kur dešimtmečius bus rengiami keli puikūs muzikiniai veiksmai? —Man sunku, nes mūsų rinkos tikslas yra Ispanijos gyventojai. Ypač kai tai ne originalas, o pritaikymas konkrečiai kalbai, žmonės nori tai pamatyti savo kalba. 600.000 XNUMX žmonių per metus apsilanko pažiūrėti „Karaliaus liūto“. Dar 600.000 XNUMX apsilanko muzikiniame restorane, kurį jie veikia visoje Ispanijoje. Londono ar Niujorko objektų rinkoje yra milijonai žmonių. – Auganti rinka. —Taip, pas mus yra jaunesnė publika nei miuzikluose minėtuose miestuose. 60% yra jaunesni nei 35 metų. – Labiausiai puristai sako, kad miuziklai yra lipnūs. – Mes nesame opera, bet opera tinka ne visiems. Miuziklai padeda į kultūrą įtraukti daug žmonių. Opera ir toliau skirta tik keletui. Miuziklai lengvesni, linksmesni, atviresni, ne tokie ilgi. Daugelis jaunų žmonių operą pasiekia per miuziklus. – Ar politinė situacija turi įtakos tokiai įmonei kaip jūsų? – Įtakoja stabilumą. Jei kalbate tik apie bėdas, tokį įvaizdį suteikiate. – Klausiu, nes Ada Colau Barselonoje yra nelaimė. -Jei Barselonoje nebūtų kitų temų, kalbėtume apie jos stebuklus, kurių yra daug. Be foninio triukšmo galime kalbėti apie visus gerus dalykus, kuriuos gali pasiūlyti Madridas. – Ar galite žiūrėti 3 valandų trukmės miuziklą būdamas karštas? -Ne. Dabar bandome matuoti temperatūrą visose teatro erdvėse, nes ji nevienoda. Aktoriams vaidinti reikia gryno oro. Matuojame, kad žinotume, kaip tai valdome. – Koks absurdiškas laiko švaistymas. -Galų gale mes visi turime pakankamai galvos, kad sunkiais momentais galėtume ištiesti per petį ir tokiu atveju sutaupyti energijos. Darydami švarų lapą su aukščiau ir žemiau esančiomis ribomis, pavyksta tik pakenkti daugumai. – Tai kairiųjų manija įsitraukti į kitų gyvenimus. – Be prievartavimo viskas išsprendžiama lengviau, o tuo labiau tokioje šalyje kaip Ispanija, kuri pasirodė esanti palanki. Nuo koronaviruso mūsų Ėjome masiškai skiepytis. Mums nereikia nurodyti, kokiai temperatūrai laikyti daiktus. – Infliacija, recesija. – Išleidome „Liūtą karalių“ 2011 m., per finansų krizę, ir jis sekėsi labai gerai. Tiesa, sunkmečiu žmonės mažina išlaidas laisvalaikiui: išeini mažiau, bet turi daugiau galvos ir ieškai kokybės. Ir aš labai pasitikiu mūsų siūloma kokybe. -Optimistiškas. - Arba. Aš būsiu. Galbūt todėl, kad esu patologinis optimistas. Mūsiškiai gąsdina labiau nei bet kas kitas. Gatvės dramoje aš nesuvokiu. Nelaukiant. Pastaruoju metu daug kentėjome.
