Urkullu prašo Baskų krašto teisminės valdžios taikyti ir aiškinti savo nuostatus

Lehendakari, Iñigo Urkullu, šį pirmadienį nustebino, prašydamas „Baskų šaliai būdingos“ teismų sistemos, turinčios galimybę „interpretuoti ir taikyti savo taisykles“. Prašymas buvo pateiktas vienoje iš Viešojo administravimo ir autonomijos ministerijos surengtų konferencijų, kuriose buvo diskutuojama apie Baskų valstybės autonomiją, kai ji švenčia 43-iuosius patvirtinimo metus. Urkullu nuomone, ateitis apima baskų savivaldos „atnaujinimą ir gilinimą“, ir tai, jo nuomone, reiškia, kad bus įtrauktos problemos, kurių „nei egzistavo, nei buvo įsivaizduojama“, kai tai įvyko.

Kaip pavyzdį jis pateikė būtinybę „teritorializuoti“ teismų sistemą – tai iki šiol precedento neturintis reikalavimas Baskų vykdomojoje valdžioje. Lehendakari nuomone, būti teisiamiems tik „mūsų pačių teisėjų“ yra „neatimama“ žmonių teisė. Tačiau tai, kas Urkullu yra „istorinė teisė“, praktiškai yra situacija, kuri pasitaiko tik federacinėse žemėse ir kuri Ispanijos atveju reikštų teismų vienybės sulaužymą. Tik tokiu būdu baskai galėjo būti tik įtraukti į tos autonominės bendruomenės teismų nuomones.

Tiesą sakant, peticija turėtų būti išgirsta kaip nauja vizija nužudyti Lehendakari jo spaudimo kampanijoje, kad Sančezo vyriausybė laikytųsi perkėlimo grafiko, dėl kurio susitarta prieš pandemiją. Urkullu viešai ir privačiai paprašė prezidento „pasitikėjimo“ įrodymų, kad atblokuotų derybas. Tačiau šie reikalavimai ne tik nebuvo įvykdyti, bet net nesulaukė „oficialaus institucinio atsakymo“ iš Moncloa.

Susijusios naujienos

Urkullu prisijungia prie balsų, raginančių susitarti dėl CGPJ atnaujinimo

„Statutas lieka neįvykdytas“, – šį pirmadienį vėl apgailestavo jis. Dėl šios priežasties ji susigrąžino poreikį sukurti „politinį susitarimą“, kuris „sutrumpina atkuriančias pagundas“. Jis taip pat kritikavo, kad Baskų kraštas „neturi teisės į veiksmingą teisminę apsaugą“. Kaip paaiškino Lehendakari, Baskų vykdomoji valdžia negali kreiptis į Konstitucinį Teismą, reikalaudama, kad būtų laikomasi Statuto, nes pats Aukščiausiasis Teismas jau atmetė šį būdą. Taigi, tikino jis, gali susidaryti situacija, kai pripažintos „kompetencijos“ gyvena „laukdamos įstatymo“, patvirtinto „vienašališkai“ valstybės.