Represijos prieš protestuotojus Irane įžengė į naują etapą, pavojingesnį ir nekontroliuojamą. Kurdų teritorijose panaudojus Revoliucinę gvardiją, Irano ginkluotųjų pajėgų padalinį, sukurtą apsaugoti Islamo Respublikos teokratinę sistemą, padidėjo smurto eskalacija regione, o žuvusiųjų skaičius jau auga.
Nepaisant bendravimo sunkumų ir dažno interneto nutraukimo, pavyzdžiui, praėjusį pirmadienį, aktyvistai smerkia suintensyvėjusias homeinizmo režimo represijas Irano kurdų regionuose. Tie patys aktyvistai kaltina policijos pajėgas sraigtasparnių ir sunkiosios ginkluotės dislokavimu. Internete plintantys vaizdo įrašai rodo, kaip valdžios institucijos plečia atakas šioje srityje. Nuotraukose matyti dešimtys bėgiojančių žmonių, bandančių apsisaugoti nuo intensyvaus šaudymo.
Šiame vaizdo įraše galite pamatyti keletą kadrų ir iškritimų gatvėje. Skaičiai, kuriuos palieka šis smurto eskalavimas, yra dramatiški. Norvegijoje įsikūrusi žmogaus teisių grupė „Hengaw“ yra organizacija, kuriai pavesta stebėti režimo pažeidimus Irano Kurdistane. Savo „Twitter“ įraše jis paskelbė savo savaitines nuotraukas, kuriose, jų teigimu, jo valstybės pajėgos išvyko į Bukano, Mahabado ir Javanrudo miestus Vakarų Azerbaidžano provincijoje, ir, pasak žmogaus teisių aktyvistų, su kuriais konsultavosi ABC, „yra įrodymų, kad Irano vyriausybė vykdo karo nusikaltimus.
Nuo protestų pradžios rugsėjo 16 d. daugiau nei 5.000 žmonių dingo be žinios ir mažiausiai 111 žuvo nuo valstybės pajėgų, įskaitant 14 vaikų, patvirtino Hengaw.
Kankinimai ir reidai
Keli šios organizacijos pranešimai atskleidė Irano vyriausybės pajėgų vykdomas represijų formas: sistemingą būdą“, – jie smerkia Hengaw.
Mažai žinoma apie dingusius asmenis, kodėl jie buvo paimti ir kur. Jie negalėjo susisiekti su savo šeimomis ar advokatais, „tačiau mes tikrai žinome, kad jie yra baisiausioje situacijoje ir kad jie prieštarauja žiauriausiam kankinimui“, – sakė „Awyar“ atstovas. organizacija.
Šios organizacijos duomenimis, yra žinomi mažiausiai šeši kankinimų atvejai, pasibaigę sulaikytųjų mirtimi. Revoliucinės gvardijos žiaurumas prieš demonstrantus buvo pažymėtas detalėse, kurias pasakojo gydytojai ir dingusiųjų artimieji. „Daugeliu atvejų šie žmonės buvo sumušti sunkiais daiktais, ypač lazdomis į galvą. Jie pasirodė su visais kaulais“, – sako jie.
Irano valdžios perspėjimas kurdų teritorijose nėra kažkas naujo. Šis regionas, kuriame gyvena keturi milijonai žmonių, ribojasi su Turkija ir Iraku ir „turi didelę pasipriešinimo Islamo Respublikai istoriją“, sako jaunas Irano aktyvistas Awyar, gyvenantis kaip pabėgėlis Norvegijoje. „Nuo pat pirmosios savo vyriausybės dienos ir po 1979 metų revoliucijos Kurdistanas visada priešinosi režimui ir vyriausybė paskelbė karą kurdams“, – prisimena aktyvistas.
Savo ruožtu šaltiniai iš Revoliucinės gvardijos vakar patikino, kad jie tęs savo bombardavimus ir dronų atakas prieš kurdų grupuotes pusiau autonominiame Irako Kurdistano regione, kol „pašalins“ jų keliamą grėsmę, kritikuojant Iraką dėl jo pažeidimo. Irano naujienų agentūros „Tasnim“ teigimu, šių operacijų suverenitetas. Prie šios istorinės kurdų vietovių ir Teherano vyriausybės konkurencijos pridėjus, šis protestas kilo Sakaso mieste Irano Kurdistane, iš kurio buvo kilęs jaunas kurdas Mahsa Amini.
Tai buvo Amini mirtis, kai jis buvo sulaikytas moralės policijoje dėl netinkamo hidžabo nešiojimo, kuri retai sakydavo pakankamai ir išėjo į gatves protestuoti su tokiais šūkiais kaip „Moteris, laisvė ir gyvenimas“ arba „Mirtis diktatoriui“.
Politinis ir socialinis klimatas
Irano valdžia sunkiai numalšino protestų judėjimą, kuris nuo pat pradžių metė iššūkį dėl privalomos galvos skaros moterims. Tačiau dabar jie žengė žingsnį toliau ir jau reikalauja socialinių ir politinių pokyčių visuose Irano valstybės lygiuose. Ajatola Ali Khamenei vadovybė susiduria su didžiausiu iššūkiu nuo 1979 m. islamo revoliucijos – du mėnesius trunkančios smurtinės demonstracijos plinta visoje šalyje.
Irano pajėgos reagavo imdamos represijų, kurių, anot Osle įsikūrusios Irano žmogaus teisių organizacijos, žuvo mažiausiai 342 žmonės, pusšimtis žmonių jau nuteisti, o daugiau nei 15,000 tūkst. „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ vakar pareikalavo, kad JT Žmogaus teisių tarybos narės „skubiai“ sukurtų Irane tyrimo ir restitucijos mechanizmą, skirtą „nerimą keliančiam žmogžudysčių ir žmogaus teisių pažeidimų augimui“.
