Centrinis del Callao uždaromas. Arba bent jau tai taps kažkuo kitokiu nei žinojome iki šiol. Kaip ir Lorka, čia atsitiko įprastas dalykas: pasikeitus išskirtinio pastato savininkams aukcione būtų išvengta vienos geriausių Ispanijos knygų rūmuose Calle del Postigo de San Martín numeriu 8. Naujojo savininko sąlygos nepriimtinos verslui, kuris savo ruožtu sukasi aplink skaitymą, o knygynas persikelia į kitą vietą visai priešingai. Esant geram draudimui, knygnešiai, kurie išlaiko savo darbą, padarys viską, kas įmanoma, kad atkurtų tą pačią atmosferą. Bet mes būtume gudrūs, jei negalvotume, kad kažkas pasikeis amžinai. Iš eksponavimo rūmuose knygos taps eksponuojamos vietinėje, o paviršius sumažės iki ketvirtadalio senosios erdvės. Tai negali būti tas pats. Gandas pasklido vasarą, o kai paklausiau dirbusių žmonių, beveik niekas neatsakė, neva jie viešai patikės, kad įvykį paspartins blogas ženklas. Dabar patvirtinta, kad mūsų miestas ir jo išvaizda yra susitraukę. Naujienos liečia ne tik tuos iš mūsų, kurie ten pirko. Yra įmonių, kurios nėra visiškai verslas ir yra miesto paveldo dalis. Madridas atrodė kultūringesnis ir plačiau skaitomas, kai Elžbietos laikų rūmuose buvo knygynai. Per Kalėdas „La Central“ nusidriekusios eilės buvo gyvas sostinės knyginio pulso įrodymas. Verslas buvo pelningas, bet galbūt nepakankamai pelningas, kad atitiktų naujojo savininko lūkesčius. Tiesa, tai yra rinkos taisyklės, mano drauge, bet daugelis iš mūsų įtaria, kad Rodrigo Rato turimą varpą labiau puošia AC/DC „pragaro varpai“, o ne Filadelfijos laisvė. Tai tikriausiai nepataisoma. Esu tikras, kad viskas įvyko pagal įstatymus. Bet aš vis dar tikiu kultūrine išimtimi. Yra dalykų, kurie neturėtų atsitikti ir atsitikti. Ir nuo šios naujienos Madridas yra prastesnis miestas ir niekas to nepadėjo.
