Asociacijų įstatymas

Kas yra asociacija?

Asociacija vadinama žmonių ar subjektų grupe, turinti bendrą tikslą. Yra įvairių tipų asociacijų, kurios priklauso nuo jas vienijančio tikslo. Tačiau į Teisinė sritis, asociacijoms būdinga tai, kad yra žmonių grupės, turinčios tikslą vykdyti tam tikrą bendrą kolektyvinę veiklą, kur jų nariai buriasi demokratiškai, nesiekia pelno ir nepriklauso nuo jokios organizacijos ar politinės partijos, įmonės ar organizacijos.

Kai žmonių grupė yra suburta vykdyti tam tikrą ne pelno siekiančią kolektyvinę veiklą, bet kuri turi juridinio asmens statusą, tai laikoma „ne ​​pelno asociacija“, per kurią gali būti įgyjamos teisės, taigi ir prievolės, per tokio tipo bendrijas nustatomas asociacijos ir asocijuotų asmenų turto skirtumas. Tarp kitų šio tipo asociacijų savybių yra:

  • Visiškai demokratinės operacijos galimybė.
  • Nepriklausomybė nuo kitų organizacijų.

Kokie įstatymai reglamentuoja asociacijų įstatus?

Atsižvelgiant į šį Asociacijų įstatų įstatymą, laikoma, kad visi žmonės turi teisę laisvai burtis į asociacijas teisėtiems tikslams pasiekti. Todėl steigiant asociacijas ir steigiant atitinkamą jų organizaciją bei veikimą, tai turi būti vykdoma pagal Konstitucijos, Įstatymo sutartyse ir visa kita, numatyta teisės sistemoje, nustatytus parametrus.

Kokios yra pagrindinės asociacijos savybės?

Įvairiose asociacijose yra keletas konkrečių taisyklių, kurias nustato asociacija, atsižvelgdama į organinio įstatymo, atsakingo už pagrindinės asociacijos teisės reguliavimą, pritaikymą. Be to, šis organinis įstatymas turi papildomąjį pobūdį, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai normos nėra reglamentuojamos konkrečiose normose, o yra organiniame įstatyme, joms bus taikoma tai, kas jame numatyta. Ir atsižvelgiant į organinio įstatymo nuostatas, asociacijos turi turėti keletą esminių savybių, kurios būtų išvardytos žemiau:

  1. Minimalus asmenų, turinčių sudaryti teisines asociacijas, skaičius turi būti ne mažiau kaip trys (3) asmenys.
  2. Jie turi turėti omenyje asociacijos tikslus ir (arba) veiklą, kuri turi būti bendro pobūdžio.
  3. Asociacijos veikla turi būti visiškai demokratiška.
  4. Turi būti pelno siekimo motyvo nebuvimas.

Ankstesnės pastraipos 4 punkte kalbama apie pelno siekimo nebuvimą, o tai reiškia, kad metinis pelnas arba ekonominis perteklius negali būti paskirstomi skirtingiems partneriams, tačiau leidžiami šie punktai:

  • Metų pabaigoje galite turėti ekonominį perteklių, o tai paprastai yra pageidautina, nes asociacijos tvarumas nėra pažeistas.
  • Turėti darbo sutartis asociacijoje, kurią gali sudaryti partneriai ir valdybos nariai, jeigu įstatai nenustato kitaip.
  • Gali būti vykdoma ūkinė veikla, kuri sukuria asociacijai ekonominį perteklių. Šis perteklius turi būti reinvestuojamas siekiant asociacijos nustatytų tikslų.
  • Partneriai turi turėti galimybę veikti pagal subjektą, o priklausyti asociacijai negali būti apriboti, pavyzdžiui, teismo sprendimo ar tam tikros taisyklės atžvilgiu, kaip yra kariuomenės ir teisėjų atveju. Kai vienas iš partnerių yra nepilnametis (kadangi tai leidžiama), šį veiksnumą suteikia jų tėvai arba įstatyminiai atstovai, kadangi nepilnametis neturi teisinės prievolės.

Kokie yra pagrindiniai asociacijos organai?

Asociacijos įstatymus sudaro du organai:

  1. Valdžios institucijos: vadinamos „narių asamblėjomis“.
  2. Atstovaujamosios institucijos: Paprastai jie skiriami tarp tos pačios asociacijos (valdymo organo) narių ir vadinami „Direktorių valdyba“, nors jie gali būti žinomi ir kitais pavadinimais, pavyzdžiui: vykdomoji komisija, valdymo komisija, valdymo komanda, valdyba ir kt. ..

Nors asociacijos laisvė yra įtvirtinta asociacijoje, ji gali steigti kitus vidinius organus, per kuriuos gali būti įtrauktos konkrečios funkcijos, pavyzdžiui, darbo komitetai, kontrolės ir (arba) audito organai, siekiant užtikrinti geresnį asociacijos funkcionavimą.

Kokias esmines savybes turi atitikti Asociacijos visuotinis susirinkimas?

Generalinė asamblėja sudaroma kaip organas, kuriame nustatomas asociacijos suverenitetas ir kurį sudaro visi partneriai, o jos pagrindinės savybės yra šios:

  • Jie turi susitikti bent kartą per metus įprastu pagrindu, kad patvirtintų besibaigiančių metų sąskaitas ir išnagrinėtų prasidedančių metų biudžetą.
  • Neeiliniai skambučiai turi būti atliekami, kai reikia keisti įstatus ir viską, kas juose numatyta.
  • Partneriai patys nustatys įstatus ir susitarimų dėl susirinkimo sudarymo su reikiamu kvorumu priėmimo formą. Jeigu įstatai to nereglamentuoja, Asociacijos įstatymas nustato šias sąlygas:
  • Kad kvorumą turi sudaryti trečdalis narių.
  • Susirinkimuose nustatomi susitarimai bus sudaromi kvalifikuota dalyvaujančių ar atstovaujamų žmonių balsų dauguma, tokiu atveju balsai už turi būti balsų dauguma, palyginti su neigiamais. Tai reiškia, kad teigiami balsai turi būti viršyti per pusę, svarstytini susitarimai bus dėl asociacijos likvidavimo, įstatų keitimo, turto perleidimo ar perleidimo ir atstovaujamojo organo narių atlyginimo.

Kaip pagal nustatytą įstatymą veikia asociacijos direktorių valdyba?

Direktorių valdyba yra atstovaujamasis organas, atsakingas už procedūrų vykdymą asamblėjų asociacijoje, todėl jos įgaliojimai bendrai apims visus jos pačios veiksmus, prisidedančius prie asociacijos tikslo. pagal įstatus jiems nereikia aiškaus Generalinės asamblėjos leidimo.

Todėl atstovaujamosios institucijos veikla priklausys nuo to, kas nustatyta įstatuose, jei jie neprieštaraus Įstatymui, nustatytam kovo 11 d. Organinio įstatymo Nr. 1/2002, reglamentuojančio asociacijų teisę, 22 str. kuri apmąsto šiuos dalykus:

[…] 4. Veiks atstovaujamasis organas, valdantis ir atstovaujantis asociacijos interesams, vadovaudamasis Visuotinio susirinkimo nuostatomis ir nurodymais. Atstovaujamojo organo nariais gali būti tik partneriai.

Norint būti asociacijos atstovaujamųjų organų nariu, nepažeidžiant to, ką nustato atitinkami jų įstatai, bus keliami šie esminiai reikalavimai: būti pilnamečiam, pilnai naudotis civilinėmis teisėmis ir jam negali būti taikomos nustatytos nesuderinamumo priežastys. galiojančiuose teisės aktuose.

Koks yra asociacijos veikimas?

Kalbant apie asociacijos funkcionavimą, tai turi būti visiškai demokratiška, o tai apskritai verčiama kaip asamblėja, turinti daugybę specifinių skirtingų asociacijų savybių, kurios nustatomos pagal asamblėjos dydį. partneriams, jį sudarančių žmonių tipui, atsižvelgiant į subjekto tikslą ir apskritai, prisitaikant prie asociacijai reikalingų poreikių.

Kita vertus, svarbu suprasti, kad asociacijoje visi partneriai iš esmės yra lygūs, dėl šios priežasties asociacijos viduje gali būti įvairių narystės tipų, kurių kiekvienas turi savo pareigas ir teises. Garbės narių atveju jie gali turėti balsą, bet nebalsuoti atitinkamose susirinkimuose.

Kokie yra asamblėjose taikomi teisės aktai?

Asociaciją valdo keli Konkretūs įstatymai. Kai kurios iš šių taisyklių yra gana senos ir trumpos.

Tarp šių įstatymų yra Gegužės 1 d. Organinis įstatymas 2002/22, reglamentuojantis asociacijų teisę, papildomai. Kai jis atskleidžia tas ekstremalias situacijas, kurios gali būti nereglamentuojamos vidaus teisėje, o jei taip yra, tada bus taikomos organinės teisės nuostatos.

Labai ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai kalbama apie profesines ar verslo asociacijas, būtina atsižvelgti į tai, kad turi būti tvarkomas specialusis įstatymas ir pagrindinis įstatymas.

Kita vertus, yra ir bendro pobūdžio įstatymų, kurie taikomi subjektams, kurių pagrindinė veiklos sritis apsiriboja viena autonomine bendruomene. Autonominė bendruomenė reiškia tą bendruomenę, kuri šiuo tikslu priėmė įstatymus, o to nebuvo visose kitose bendruomenėse.

Dėl šios priežasties atitinkami materialiniai teisės aktai, taikomi ne pelno asociacijoms, gali būti suskirstyti į tris toliau nurodytus skyrius: 

  1. VALSTYBĖS NUOSTATAI.

  • Kovo 1 d. organinis įstatymas 2002/22, reglamentuojantis asociacijų teisę.
  • Gruodžio 1740 d. karališkasis dekretas 2003/19 dėl procedūrų, susijusių su komunalinių paslaugų asociacijomis.
  • Spalio 949 d. karališkasis dekretas 2015/23, kuriuo patvirtinami Nacionalinio asociacijų registro nuostatai.

  1. AUTONOMINĖS TAISYKLĖS

Andalūzija:

  • Birželio 4 d. įstatymas 2006/23 dėl Andalūzijos asociacijų (BOJA Nr. 126, liepos 3 d.; BOE Nr. 185, rugpjūčio 4 d.).

Kanarijos:

  • Vasario 4 d. įstatymas 2003/28 dėl Kanarų salų asociacijų (BOE Nr. 78, balandžio 1 d.).

Katalonija:

  • Katalonijos civilinio kodekso trečiosios knygos, susijusios su juridiniais asmenimis, balandžio 4 d. įstatymas 2008/24 (BOE Nr. 131, gegužės 30 d.).

Valensijos bendruomenė:

  • Lapkričio 14 d. įstatymas 2008/18 dėl Valensijos bendruomenės asociacijų (DOCV Nr. 5900, lapkričio 25 d.; BOE Nr. 294, gruodžio 6 d.).

Baskų kraštas:

  • Birželio 7 d. įstatymas Nr. 2007/22 dėl Euskadi asociacijų (BOPV Nr. 134 ZK, liepos 12 d.; BOE Nr. 250, 17 m. spalio 2011 d.).
  • Liepos 146 d. Dekretas 2008/29, kuriuo patvirtinamas Komunalinių paslaugų asociacijų ir jų protektorato reglamentas (BOPV Nr. 162 ZK, rugpjūčio 27 d.).

  1. SPECIALIOS TAISYKLĖS.

Jaunimo asociacijos:

  • Karaliaus dekretas 397/1988, balandžio 22 d., reglamentuojantis jaunimo asociacijų registraciją

Studentų asociacijos:

  • Organinio įstatymo 7/8 dėl teisės į mokslą 1985 straipsnis
  • Karaliaus dekretas 1532/1986, reglamentuojantis studentų asociacijas.

Universiteto studentų asociacijos:

  • Gruodžio 46.2 d. Organinio įstatymo Nr. 6/2001 dėl universitetų 21.g straipsnis.
  • Dėl klausimų, kurie nebuvo aptarti ankstesniuose teisės aktuose, turime remtis Dekretu 2248/1968 dėl studentų asociacijų ir 9 m. lapkričio 1968 d. įsakymu dėl studentų asociacijų registravimo taisyklių.

Sporto asociacijos:

  • Spalio 10 d. sporto įstatymas 1990/15.

Tėvų asociacijos:

  • Liepos 5 d. Organinio įstatymo Nr. 8/1985 3 straipsnis, reglamentuojantis teisę į mokslą.
  • Liepos 1533 d. karališkasis dekretas 1986/11, reglamentuojantis studentų tėvų asociacijas.

Vartotojų ir vartotojų asociacijos:

  • Karališkasis įstatyminis dekretas 1/2007, lapkričio 16 d., patvirtinantis Bendrojo vartotojų ir vartotojų gynimo įstatymo ir kitų papildomų įstatymų konsoliduotą tekstą.

Verslo ir profesinės asociacijos:

  • Balandžio 19 d. įstatymas 1977/1 dėl Sąjungos teisės į asociacijas reguliavimo.
  • Balandžio 873 d. karališkasis dekretas 1977/22 dėl organizacijų, įsteigtų pagal 19/1977 įstatymą, reglamentuojančią teisę jungtis į sąjungas, įstatų saugojimo.

Papildomi teisės aktai:

  • Įstatymas 13/1999, balandžio 29 d., dėl bendradarbiavimo Madrido bendruomenės plėtrai
  • 45/2015, spalio 14 d., Savanoriškos veiklos įstatymas (valstybės lygiu)
  • Liepos 23 d. Tarptautinio bendradarbiavimo vystymosi labui įstatymas 1998/7
Gal jus domina: